Iš indo, kurį kadaise parvežiau lauktuvių mamai, pamažėle sunkiasi pienas. O aš, pasislėpęs už duonos kepalėlio, šypsausi lyg vaikėzas.
Ar pameni, kaip vaikystėj pas močiutę ant kėdės reikėjo pasidėti pagalvėlę, jog ranka pasiektum sausainėlį?
Patyliukais, pasislėpęs už arbatos puodelio, stebiu, kaip pasišvilpaudamas vėjas šokdina nuraudusius lapus.
Semiant kūčiūkus delnais, kaip taisyklė, keletas išprūsta ir skimbčiodami nurieda stalo paviršiumi. Ar galėtum užsimerkęs pasakyti, kurie skamba – klasikiniai, miniatiūriniai ar viso grūdo miltų?
Laužant paplotėlius palinkėti geriausio, paragauti visų 12 su meile ruoštų patiekalų, padėti nepastebėtam prasmukti Kalėdų seneliui, ragauti aguonų pieną ir pernakt žaisti stalo žaidimus…
Šventinių darbų sąrašas ilgas ir toks mielas širdžiai – stebuklingų Kalėdų, mielieji!
